nuriedėti

nuriedėti
nuriedė́ti intr. 1. riedant nutolti, nusiristi: Kur nuriedė́jo tas obuolys? Sv. Pakriaušėn nuriedėjo Švnč. Tiktai babarkšt, babarkšt girnų kūlys ir nuriedėjo į pakalnę LTR(Krž). Vėtant toliaus nuríeda didieji žirniai, arčiau pasilieka avižos Skrb. Po dviejų kirčių visos smako galvos nuriedėjo LTR(Šn). Vaikai nudūmė, kaip ripka nuriedė́jo Jnš. Papartys pražydo, ir žiedas nuriedėjo an patiestos skarytės BsPII216. [Meška] kaip duos lopa maršalui per galvą, tas kūliais bardi bardi ir nuriedėjo LTR(Ds). Nuo jo bėdos kaip žirniai nuriẽda 57. | prk.: Tiktai dar reikia, kad ir anas, kuris uždegė pasaulį, taip pat kur nuriedėtų, baisiau dar nuriedėtų I.Simon. Nuriedėjo į idealizmo ir klerikalizmo pozicijas . ^ Man tada kaip akmuo nuo krūtinės nuriedė́jo BM212(Pg). Kas nuo kalno nenurieda? (akėčios) Jrg.nuslinkti (apie saulę): Saulutė per skliautą nuriedėjo J.Mač-Kėk. Saulė nuriedėjo dangumi gerą puslankį J.Dov. Nuriedėjo už tamsios miškų juostos dienelė su saule drauge S.Čiurl. 2. nuvažiuoti: Mašinos, dusliai bildėdamos, pamažu nurieda gatve J.Avyž. Pirmieji du tankai nuriedėjo į priešo pozicijas, vesdami paskui save kitus E.Miež. Lėkė nuo stogo nuplėštos stiegėlės, braškėjo ir griuvo seni mediniai namai, o vieni račiukai patys nuriedėjo gatve, kad išsigelbėtų nuo vėtros J.Balč. 3. lašais nukristi, nubyrėti, nuvarvėti: Patsai nepajuto, kai ašaros iš akių nuriedėjo per veidą V.Krėv. Ašara, didelė kaip žirnis, nuriedėjo jam per veidą J.Bil. Šitai rasa nuriedėjusi girdo žibutę ir tulpę V.Myk-Put. Rasos lašas nuriedėjo ant dainiaus kapo J.Balč. Nemačiau saulelės, kada užtekėjo, nei gailios raselės, kada nuriedėjo LTR(Pn). Veidu nuriedėjo prakaito lašai sp. ^ Miegas kaip vanduo nuo žąsies nuriedėjo (visai nebeužmigau) Žg. 4. greitai nubėgti: Andriukas griebė botagą ir nuriedėjo žalajai už akių J.Avyž. Vaikai kaip mašaliukai nuriedėjo paskui jį . 5. nusiropšti: Nuo pečiaus nuriedu ir einu liuobtis Krs. 6. greitai nutolti, nusiduoti: Visas sambrūzdis nuriedėjo toliau . 7. prk. praeiti (apie laiką): Aukso žiedeliu nuriedėjo jaunystė – kur ir pradingo viskas? J.Balt. \ riedėti; apriedėti; atriedėti; įriedėti; išriedėti; nuriedėti; pariedėti; parriedėti; perriedėti; prariedėti; pririedėti; suriedėti; užriedėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • nuriedėti — vksm. Gaili̇̀ ãšara nuriedėjo per skrúostus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nurietėti — 1 nurietėti, nuriẽta (nùrieta), ėjo 1. BŽ381, Slk žr. nuriedėti 1: Nurietėjo pakalniuo su visu vežimu Kl. Nurietė[ja]u nuo kalnelio Dglš. Beeidamas nu staigio skardžio nukrito ir į upę nurietėjo PP28. Visi auksinukai iš puodo iššoko ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apriedėti — intr. Š aplink apsiristi. riedėti; apriedėti; atriedėti; įriedėti; išriedėti; nuriedėti; pariedėti; parriedėti; perriedėti; prariedėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atriedėti — intr. 1. LL199, Š, DŽ1 priartėti riedant, atsiristi, atsiritenti: Atrieda, atrieda ripka LKT214(Jnš). 2. atvažiuoti: Va, ir pirminykas jau atrieda Slm. Ji (kumelė) nepavargus, mes palengva atriedėjom Bsg. Jis vykusiai vairavo tarp klanelių bei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išriedėti — intr. 1. M, Š riedant išlėkti, išsiristi: Išriedėjęs iš gūžtos kiaušinis BŽ76. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir išriedėsiu per vieškelėlį LTR(Sb). ║ BŽ80 pasirodyti, išnirti (apie saulę): Išriedė̃s gal jau saulutė iš debesų, gal buvo kai kur… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukuitėti — intr. Kal nuriedėti, nuvirsti, nukristi: Su atkala ranka duosiu, ir nukuitėsi į pasienį JII273. Piemuo kuitėte nuo kalno nukuitėjo Sr. kuitėti; apkuitėti; nukuitėti; pakuitėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuplepėti — nuplepėti, nùplepa, ėjo intr. 1. niekus nušnekėti, nupliaukšti: Argi verta domėtis, ką girtas žmogus nuplepa! V.Krėv. Nušnekėjo, nuplepėjo kaip nuo Struopių tilto LTR(Jrb). 2. nutukti, pastorėti: Nu, toj moterėlė ir nuplepėjo – vieni taukai Al.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nupliuškuoti — 1 nupliuškuoti 1. intr. nutekėti, nubėgti, nuriedėti (apie bangas): Banga nupliuškuoja nuo uolos BŽ337. 2. tr. pliuškenant nudilinti, nuzulinti: Vilnys par ilga ir akmenį nupliuškuoja Vj. pliuškuoti; atsipliuškuoti; išpliuškuoti; nupliuškuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”